Nutrūkus santykiams su mylimu (a) aplanko prieštaringi jausmai, blogos emocijos. Kaip su jomis susitvarkyti, kai tave išduoda ar palieka? Kuo užpildyti širdyje atsivėrusią tuštumą?
Pasak psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus, ilgamečiai santykiai, be abejo, nenutrūksta tą dieną, kai du vienas kitą mylintys, prisirišę vienas prie kito, žmonės išsiskiria. Išsiskyrimą su partneriu sunkiau išgyvena tas, kuris lieka vienas. Nors viskas baigiasi pykčiais, barniais ar nuoskaudomis, tačiau vis tiek tam tikra prasme jie lieka susiję. Emociniai, dvasiniai ryšiai, jeigu jie buvo, nėra lengvai nutraukiami. Todėl išsiskyrimo procesas gali užtrukti pakankamai ilgai,- dešimtį ir daugiau metų, o kartais ir nesibaigti.
„Kiek yra porų, tiek - skirtingų situacijų. Jeigu paliktasis (oji) neturėjo nei draugų, nei laisvalaikio, nei siekė karjeros, o visos viltys ir gyvenimas buvo susietas tik su vieninteliu jam artimu žmogumi, - tuomet tai didžiulė tragedija, nes, netekus mylimojo, elementariai jam nieko nebelieka. Kita situacija, jeigu palikta moteris (ar vyras) turi normalią savivertę, gyvena pilnavertį gyvenimą. Šiuo atveju išsiskyrimą lydi emocinis išgyvenimas, bet pergyventi yra lengviau. Žinoma, santykių nutraukimas liūdina, jaučiama diskomforto būsena, bet tai nėra įvardijama kaip gyvenimo tragedija“-sako psichologas.
Skausmingiau išgyvenama, kai suyra šeima, kai vaikai lieka gyventi be mamos ar tėvo; dar blogiau, jeigu vaikai atskiriami (vienas lieka su mama, kitas –su tėvu), ar gyvena su seneliais. Šiuo laikotarpiu svarbu pasitikėti savimi ir suvokti, kad išsiskyrimu gyvenimas nesibaigia: turi ką pratęsti ir kaip save realizuoti.
Kaip išgyventi emocinę krizę?
Psichologo M. Daugelavičiaus teigimu, psichologinės emocinės krizės išgyvenimas priklauso nuo to, ar sugebama tai priimti kaip pamoką. Juk lengviausia yra galvoti ir dėl nesėkmingai susiklosčiusių santykių kaltinti ne save, o kitą - buvusį partnerį, uošvę, gimines ir pan. Iš pradžių paliktąją (jį) paprastai užvaldo neigiamos emocijos: nuoskauda, baimė, kaltė, bejėgiškumas, pavydas, agresija. Tačiau psichologai pataria išsiskyrimą priimti visų pirma, kaip pamoką sau. Pasinaudojant „nelaimingos meilės“ patirtimi, galima išvengti padarytų klaidų, kuriant ateityje santykius su naujuoju partneriu. Tai dėsningas procesas, vadinasi buvo klaidų, kažką darėte ne taip. Juk geri tarpusavio santykiai turi būti nuolat puoselėjami, brandinami. Kaip ir židinio ugnis: jeigu įdedi malkų, ji kūrenasi, jeigu ne-gęsta. Kai namuose šalta ir nejauku, šilumos ieškoma kitur. Tai ženklas, kad kažką savo gyvenime reikia keisti: išanalizuoti padarytas klaidas, iš jų pasimokyti ir siekti geresnių gyvenimo pokyčių. Priešingu atveju, santykių scenarijus gali pasikartoti ir bendraujant su kitu partneriu (e).
Psichologiškai svarbi –emocinė iškrova
Darykite visa tai, kas jums praskaidrina nuotaiką, suteikia šviesesnių emocijų, veja šalin liūdesį, ramina, atitolina mintis nuo asmeninių išgyvenimų. Pavyzdžiui, megzkite virbalais, siuvinėkite, užsiimkite dekupažu, verkite karolius, klausykitės mėgstamos muzikos, skaitykite knygas, eikite į koncertą ir pan.
„Leiskite sau išsiverkti, garsiai sušukti, sudaužyti keletą lėkščių –taip natūraliai „išleisite“ viduje susikaupusią psichologinę įtampą, pyktį ar skausmą. Žaiskite futbolą, lauko tenisą, boksuokite kriaušę (vyrams labai tinka boksas),- tai padės išsikrauti emociškai “ –pataria psichologas Daugelavičius. Naudinga rašyti dienoraštį ar išsikalbėti, -tai įtakoja nuotaikos pagerėjimą, streso sumažėjimą. Rašant bent 10-15 minučių apie emocinius išgyvenimus, išsakant tai, kas slegia, atsipalaiduojama, pagerėja savijauta.
„Kai žmonėms suteikiama galimybė rašyti apie emocinius išgyvenimus, dažnai pagerėja jų sveikata. Jie rečiau eina pas daktarus, įvyksta pokyčiai jų imuninėje sistemoje“ -teigia Jamesas W.Pennebakeris, daug metų Teksaso universitete tyrinėjantis ekspresyvaus rašymo poveikį sveikatai. Vienas tyrimų parodė, kad rašant tinklaraštį cheminės medžiagos -dopamino išsiskiria tiek pat, kiek bėgiojant ar klausantis muzikos.
Pakeiskite aplinką. Išvykite kur nors toliau nuo namų pailsėti, atostogauti, kad galėtumėte patirti naujų įspūdžių, pabendrauti su naujais žmonėmis. Tai padės atsipalaiduoti, atitolti nuo asmeninių problemų, „persijungti“ emocionaliai.
Su psichologu dr. Mariumi Daugelavičiumi kalbėjo
Veronika Pečkienė , Savaitė
RSS Feed