Transpersonalinė psichoterapija
Grįžtant prie pirminės psichologijos paskirties – mokslas apie sielą (gr. Psyche – siela, logos – mokslas), transpersonalinė psichologija rūpinimąsi žmogaus siela laiko pagrindine psichoterapijos užduotimi. Jei klasikinėse psichologinėse ir psichoterapinėse kryptyse ( kaip psichoanalizė) žmogaus problemos nagrinėjamos tik jo biografiniame lygyje, tai transpersonalinė psichoterapija žvelgia plačiau ir atsižvelgia į perinatalinius ( gimimo patirtis) bei transpersonalinius ( išeinančius už asmenybės Ego ribų) aspektus.
Transpersonalinis psichoterapeutas stengiasi ne pats koreguoti kliento psichinius procesus, bet aktyvizuoti jo vidinį giluminį potencialą, kuris yra kur kas stipresnis ir išmintingesnis už bet kurias psichologines bei psichoterapines žinias. Tokiu būdu siekiama ne tik išspręsti konkrečias kliento psichologines problemas, bet ir padėti žmogui pažvelgti iš šalies į savo gyvenimą, jo prasmę, paskirtį. Transpersonalinės psichoterapijos metu integruojami giluminiai, paprastai liekantys šešėlyje psichikos sluoksniai, leidžiantys kardinaliai išspręsti gyvenimiškąsias problemas bei praplėsti savojo „Aš“ suvokimą. Dar Einšteinas sakė: neįmanoma išspręsti problemos tame pačiame lygmenyje, kuriame ji atsirado. Kad pamatyti išeitį iš problemos reikia iš jos išeiti ir pažvelgti į ją iš šalies. Transpersonalinis požiūris leidžia žmogui išeiti už riboto savojo „Aš“ suvokimo ir praplėsti savo sąmonę integruojant ankščiau nesuvoktus, atstumtus psichinės realybės aspektus.
Transpersonalinėje psichoterapijoje darbui su emocinėmis problemomis naudojamos tokios technikos kaip intensyvaus kvėpavimo metodas rebefingas (angl. Rebirthing), geštalto terapijos elementai, sapnų analizė. Darbui su vidiniais prieštaravimais bei konfliktais naudojamas amerikiečių psichoterapeutų Stounų metodas „dialogas su balsais“ (Voice Dialogue) . Taip pat naudojami kuriamosios vizualizacijos, meditacijos, meno terapijos elementai.
Psichologas dr. Marius Daugelavičius +370 659 18242
info@psichologas.eu