Neseniai atsakinėjau į vieną klausimą apie seserų pavydą bei konkurenciją. Galbūt mano pamąstymai gali kam nors padėti, todėl nutariau jais pasidalinti šiame straipsnyje.
"Laba diena. Turiu vieneriais metais vyresnę seserį. Tikrai gerai su ja sutariame, dažnai kartu leidžiame laiką. Viskas būtų puiku, tačiau mane graužia vienas dalykas - kartais jaučiu stiprų pavydą ir net pyktį savo sesei. Ji gražesnė, iš prigimties lengviau užmezganti pažintis su naujais žmonėmis, kelianti jiems simpatijas. Ašdėmesio
sulaukiu kur kas mažiau, man sunkiau rasti bendrą kalbą su nepažįstamais žmonėmis, todėl dažnai jaučiuosi lyg antrarūšė. Kaip įveiktišį jausmą? Ir svarbiausia: kaip nejausti neigiamų jausmų savo artimiausiam žmogui?"
Konkurencija bei pavydo jausmas tarp seserų – tikrai dažnas reiškinys, daugiau ar mažiau pasireiškiantis, ko gero, praktiškai visose šeimose. Juolab jei viena sesė yra ryškiai gražesnė, sėkmingesnė bei populiaresnė už kitą. Tokiu atveju pavydo bei nepilnavertiškumo jausmas yra praktiškai natūrali reakcija į situaciją. Ji yra praktiškai automatinė. Mes natūraliai jaučiamės prastesni, blogesni jeišalia mūsų yra žmonės, kurie turi kažko daugiau (grožio, sėkmės, laimės, pinigų) nei mes. Tas dažniausiai priveda prie dvejopo tipo reakcijų – agresijos arba depresijos. Jei pasirenkame agresiją – mes puolame tuos žmones, stengiamės juos pažeminti arba „aplenkti“. Tokiu būdu mes lyg ir pakeliame savo savivertę(pažeminę konkurentą arba jį pralenkę). Jei pasirenkame depresiją - „griaužiame“ save, kritikuojame, jaučiame kaltę,liūdesį, kaltiname bei niekiname save. Turbūt suprantama, kad nei vienas iš šių variantų nepriveda prie pozityvių pasekmių. Tai ką gi daryti ?
Agresijos, konkurencijos ar depresijos šaknyse yra tai, kad mes lyginame save su kitais žmonėmis, su jų pasiekimais. Atitinkamai matome, jog jie kažko turi „daugiau“ -pinigų, karjeros, grožio ir pan. Bet mes
pamirštame, jog visižmonės yra skirtingi. Ir lyginti juos yra tas pats, kaip lyginti , tarkime, automobilį su namu – kuris geresnis ? Tai labai sunku, nes jie yra visiškai skirtingi. Vienas geriau važiuoja, o kitame geriau yra gyventi.
Atitinkamai su namu yra labai sunku važiuoti, o automobilyje yra labai sunku gyventi. Jei namas pradėtų save lyginti su automobiliu, tarkime, pagal važiavimo greitį – namas garantuotai susirgtų depresija...
Mes galime nustoti save lyginti su kitais žmonėmis, šiuo atveju su savo sese, ir pradėti ieškoti savo talentų, savo
privalumų, savo nerealizuotų (ar realizuotų)sugebėjimų. Ir mes būtinai juos rasime. Nes kiekvienas jų turime, tik ne visuomet pastebime ir atskleidžiame. Ir tada mes suvokiame, kad mes nesame blogesni už kitus žmones. Kaip ir nesame geresni. Mes esame tiesiog skirtingi. Ir šiame kontekste konkurencija pasidaro tiesiog nereikalinga...
Sėkmės Jums !
Pagarbiai,
Dr. Marius Daugelavičius
Mob +370 659 18242
http://www.psichologas.org
"Laba diena. Turiu vieneriais metais vyresnę seserį. Tikrai gerai su ja sutariame, dažnai kartu leidžiame laiką. Viskas būtų puiku, tačiau mane graužia vienas dalykas - kartais jaučiu stiprų pavydą ir net pyktį savo sesei. Ji gražesnė, iš prigimties lengviau užmezganti pažintis su naujais žmonėmis, kelianti jiems simpatijas. Ašdėmesio
sulaukiu kur kas mažiau, man sunkiau rasti bendrą kalbą su nepažįstamais žmonėmis, todėl dažnai jaučiuosi lyg antrarūšė. Kaip įveiktišį jausmą? Ir svarbiausia: kaip nejausti neigiamų jausmų savo artimiausiam žmogui?"
Konkurencija bei pavydo jausmas tarp seserų – tikrai dažnas reiškinys, daugiau ar mažiau pasireiškiantis, ko gero, praktiškai visose šeimose. Juolab jei viena sesė yra ryškiai gražesnė, sėkmingesnė bei populiaresnė už kitą. Tokiu atveju pavydo bei nepilnavertiškumo jausmas yra praktiškai natūrali reakcija į situaciją. Ji yra praktiškai automatinė. Mes natūraliai jaučiamės prastesni, blogesni jeišalia mūsų yra žmonės, kurie turi kažko daugiau (grožio, sėkmės, laimės, pinigų) nei mes. Tas dažniausiai priveda prie dvejopo tipo reakcijų – agresijos arba depresijos. Jei pasirenkame agresiją – mes puolame tuos žmones, stengiamės juos pažeminti arba „aplenkti“. Tokiu būdu mes lyg ir pakeliame savo savivertę(pažeminę konkurentą arba jį pralenkę). Jei pasirenkame depresiją - „griaužiame“ save, kritikuojame, jaučiame kaltę,liūdesį, kaltiname bei niekiname save. Turbūt suprantama, kad nei vienas iš šių variantų nepriveda prie pozityvių pasekmių. Tai ką gi daryti ?
Agresijos, konkurencijos ar depresijos šaknyse yra tai, kad mes lyginame save su kitais žmonėmis, su jų pasiekimais. Atitinkamai matome, jog jie kažko turi „daugiau“ -pinigų, karjeros, grožio ir pan. Bet mes
pamirštame, jog visižmonės yra skirtingi. Ir lyginti juos yra tas pats, kaip lyginti , tarkime, automobilį su namu – kuris geresnis ? Tai labai sunku, nes jie yra visiškai skirtingi. Vienas geriau važiuoja, o kitame geriau yra gyventi.
Atitinkamai su namu yra labai sunku važiuoti, o automobilyje yra labai sunku gyventi. Jei namas pradėtų save lyginti su automobiliu, tarkime, pagal važiavimo greitį – namas garantuotai susirgtų depresija...
Mes galime nustoti save lyginti su kitais žmonėmis, šiuo atveju su savo sese, ir pradėti ieškoti savo talentų, savo
privalumų, savo nerealizuotų (ar realizuotų)sugebėjimų. Ir mes būtinai juos rasime. Nes kiekvienas jų turime, tik ne visuomet pastebime ir atskleidžiame. Ir tada mes suvokiame, kad mes nesame blogesni už kitus žmones. Kaip ir nesame geresni. Mes esame tiesiog skirtingi. Ir šiame kontekste konkurencija pasidaro tiesiog nereikalinga...
Sėkmės Jums !
Pagarbiai,
Dr. Marius Daugelavičius
Mob +370 659 18242
http://www.psichologas.org
RSS Feed