Psichologas Vilniuje, Pagalba ir konsultacija internetu
  • Psichologas Vilniuje
    • Transpersonalinė psichoterapija
    • Psichologinio konsultavimo kainos
  • Psichologo video
  • Psichologo kontaktai
  • Klausimai psichologui
  • Straipsniai
    • Psichologinės PDF knygos

Psichologas: žaisti technologijomis reikia su saiku

8/10/2010

Comments

 
Apie naujųjų technologijų poveikį paauglio bei suaugusio žmogaus sąmonei bei atsakingą „žaisliukų“ naudojimą portalui "Pinigų karta"pasakoja psichologas Marius Daugelavičius:

Naujosios technologijos tam tikra prasme yra žaisliukai. O kiekvienas žmogus, nesvarbu, kiek jam bebūtų metų, viduje vis tiek lieka vaikas. Žmogus gali būti labai rimtas, suaugęs ir t.t., bet vaikas jame lieka. Ir ne tik lieka, bet ir nori pasireikšti – visai nesvarbu, kokia forma ir kokiu būdu.

Dažniausiai žmogus randa būdų šiam vaikui išreikšti. Gali skirtis tik žaisliukai, jų dydis ir kaina. Suaugusių, turtingų žmonių žaisliukai didesni, prabangesni, o paaugliams šią funkciją užima mp3 grotuvai, delniniai kompiuteriai, išmanieji telefonai ir panašūs daiktai. Būtent per juos, su jais žaisdami, jie realizuoja savyje slypintį vidinį vaiką.

Iš esmės čia nieko blogo nėra, bent jau iki tam tikros ribos. Bet jeigu tai virsta pagrindiniu žmogaus užsiėmimu, užgožiančiu visus kitus, jei nustelbia net galvojimą apie kitus, rimtesnius dalykus, kaip profesija, šeima, savirealizacija – tada šie žaisliukai tampa problema.

Naujosios technologijos yra geras ir naudingas dalykas. Kiekvienam žmogui sveika kartais su jomis pažaisti, bet peržengus ribą visa tai gali peraugti į priklausomybę. Tai gali virsti narkotiko analogu, kuomet žmogus tiesiog užsimiršta, atsijungia nuo tikrovės, pasineria į savo, iliuzijų pasaulį, kuriame nėra gyvenimiškų problemų. Ausinukas į ausis, akys įsmeigtos į išmanųjį telefoną arba į kompiuterio ekrane atvertą „Facebook“ – ir nebegirdime, nebematome to, kas iš tiesų vyksta aplinkui.

Šiame pasaulyje dingsta tai, kas nervina, netenkina, kelia diskomfortą ir problemas. Tuomet žmogus praranda motyvaciją spręsti realias problemas, užsiimti keliančiais diskomfortą reikalais. O didžiausia problema, kad visi neužbaigti darbai ir neįšspręstos problemos kaupiasi. Juo jų daugiau tikrovėje, juo labiau žmogui norisi lįsti į tą savo susikurtąjį pasaulį. Galiausiai taip užsidaro užburtas ratas.

Bet jei žmogus žaisliukus naudoja kartais, tik norėdamas atsipalaiduoti, pailsėti, pažaisti – tai yra sveikintina, mažina stresą, leidžia atsijungti, patenkinti vidinio vaiko poreikius. Jei to per daug, jei peržengiamos hobio ribos, žaisliukai pradeda trukdyti gyventi, žmogus nebeevoliucionuoja ir net apsikrovęs naujausiomis technologijomis pradeda atsilikti nuo gyvenimo.

Tėvams derėtų rūpintis, ką veikia jų vaikai, nes šie dalykai gundo ir vilioja. Jei vaikas nesidomi sportu, neturi hobių, interesų ar būrelių, labai tikėtina, kad tokį vaiką technologijos ir įtrauks į juodąją skylę. Tad tiesiog reikėtų suteikti vaikui alternatyvą realiame pasaulyje, surasti tai, kas jam galėtų būti iš tikrųjų įdomu.

Kalbant apie naująsias technologijas, jas reikėtų lyginti su peiliu. Priklausomai nuo to, kaip jas naudoji, gauni arba daugiau naudos, arba žalos. Juk visos technologijos gali palengvinti gyvenimą ir atlikti aibę įvairių funkcijų, bet tik tuomet, kai jomis tinkamai naudojamasi ir neleidžiama išsivystyti priklausomybei.

Pagarbiai,
Psichologas Marius Daugelavičius
Mob +370 659 18242

Comments

Klausimas apie vaikų-tėvų santykius

8/6/2010

Comments

 
Neseniai atsakinėjau į klausimą apie vaikų ir tėvų santykius. Kadangi tai iš "amžinųjų klausimų" sąrašo, galbūt kam nors tai padės

Klausimas:
Prašau pagalbos ir patarimo. Turiu vienintelį vaiką – dukrą, kuriai jau 29 - eri metai. Deja, mudviejų santykiai labai įtempti, dukra man neskambina, nenoriai kalbasi su manimi ir tuomet, kai aš skambinu jai. Mudvi beveik nesimatome, nors gyvename viename mieste. .. Rodos neseniai buvome labai artimos, bendravome tarsi pačios geriausios draugės, dukra pasakodavo man visas savo prasmė paslaptis, aš jai – taip.
Kai mirė vyras ,mano dukrai tebuvo septyneri, ji tapo mano gyvenimo prasme. Mergaitė neturėjo kitų draugių, aš – taip pat, nors puikiai supratau, kad vieną dieną ji sutiks savo žmogų ir aš turėsiu būti toliau. Jos pasirinkimui nepritariau, tačiau iškėliau vestuves, derinausi prie jos vyro, kiek galėjau padėjau auginti anūkėlį, tačiau ji man visą laiką buvo atžari, o kai pasakiau, jog man skaudu žiūrėti, kaip jos vyras su ja elgiasi, dukra pasakė – kad dingčiau iš jos gyvenimo. O aš juk noriu, kad ji būtų laiminga, noriu ją apginti, padėti jai atgauti savigarbą, tačiau tapau didžiausiu jos priešu. ar galėtų kas nors patarti,kaip susigrąžinti dukrą.

Psichologo atsakymas:
Sprendžiant iš jūsų trumpai aprašytos situacijos, dukra jums yra tapusi pagrindiniu jūsų minčių, jausmų, išgyvenimų ir dėmesio objektu. Jūs galvojate apie ją, išgyvenate dėl jos, rūpinatės, kad jai būtų geriau. Viskas, ką pasakojate yra apie jūsų dukterį. Tačiau visame tame nebesimato jūsų, jūs kaip ir pamirštate save, savo gyvenimą. Gaunasi kaip ir gyvenimas ne savo gyvenimą. Kad ir kaip skaudu tai būtų, bet mūsų vaikai išauga. Ir jie pradeda gyventi savo gyvenimą. Ir ne mums spręsti ar jis teisingas ar ne. Kiekvienas žmogus turi šventą teisę į savo gyvenimą, kad ir koks jis bebūtų. Teisę klysti, daryti sprendimus ir elgtis taip, kaip jam atrodo teisinga. Jūs tiesiogiai nerašote, bet galima suprasti iš konteksto, kad kažkokiu momentu , galbūt ilgą laiką, bandėte kontroliuoti savo dukterį, sakyti kas jai reikia daryti, ko ne, kas teisinga, kas ne. Visa tai normalu kol vaikas yra vaikas. Bet galbūt jūs nepastebėjote ribos kada vaikas patapo suaugusia moterimi. Ir tai pamažu pradėjo gimdyti priešiškumą, šaltumą bei konfliktus jūsų santykiuose.
Deja, dabartiniu momentu jūsų dukra yra jau pilnai susiformavusi asmenybė ir turi savo gyvenimą, kurio nenori keisti. Galbūt tai jos likimas – grubus vyras, - juk turbūt neatsitiktinai jie susitiko ? Galbūt jai lemta susidurti su tokiomis problemomis ir išmokti pačiai jas spręsti... Kas žino ?
Ir kuo labiau jūs susitaikysite viduje su tuo, kad dukra turi savo gyvenimą , savo likimą bei teisę gyventi taip, kaip ji laiko teisinga, tuo labiau jūs atlaisvinsite savo meilę jai nuo pykčio, nuoskaudų, noro teisti bei kontroliuoti. Ir tai yra kelias link tarpusavio supratimo bei abipusio artumo

Pagarbiai,
Psichologas Marius Daugelavičius
Comments

    Author

    Psichologijos mokslų daktaras, transpersonalinis psichologas Marius Daugelavičius
    Mob +370 659 18242

    Archives

    May 2021
    February 2016
    July 2015
    April 2015
    March 2015
    February 2015
    January 2015
    November 2014
    October 2014
    July 2014
    January 2014
    December 2013
    August 2013
    June 2013
    March 2013
    January 2013
    June 2012
    February 2012
    January 2012
    November 2011
    October 2011
    August 2011
    May 2011
    September 2010
    August 2010
    January 2010
    December 2009
    October 2009

    Categories

    All
    Baimių įveikimas
    Konfliktų Sprendimas
    Psichologai
    Psichologas
    Psichologija
    Psichologo Pagalba
    Santykių Psichologija
    žmogaus Psichika

    RSS Feed