Blog Archives

Apie rūkymą - kas slypi "už kadro" ?

11/18/2014

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo tabako sukeltų ligų kas pusšeštos sekundės pasaulyje miršta žmogus. Nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet miršta beveik pusantro milijono žmonių. Lietuvoje – beveik pusantro tūkstančio. Kodėl žmonės vis tiek rūko?
Rūkymo priežasčių yra daug. Teigiama, kad žmogus tampa priklausomas nuo nikotino. Vis dėlto, psichologai tvirtina – didžiausia problema ne nikotinas ar kitos cheminės medžiagos, o žmogaus psichologinės problemos.

Komentuoja specialistas

Psichologas dr. Marius Daugelavičius:

- Bet kuri priklausomybė atsiranda kai žmogus turi kažkokią vidinę psichologinę problemą. Galbūt žmogų kamuoja kažkokios neigiamos emocijos: pyktis, susierzinimas, vienatvė, bendravimo stoka. Pavyzdžiui, jį kamuoja santykių problemos. Kaip jas išspręsti – nežino. Ką tuomet reikia daryti? Žinoma, slopinti emocijas. Rūkymas padeda jas numalšinti, psichologiškai nuramina žmogų. Tai patogu, tačiau problemos parūkius juk nedingsta. Taigi, kiekvieną kartą pasijutus blogai, emociškai nestabiliai, griebiamasi cigaretės. Taip ir vystosi psichologinė priklausomybė.

Kita situacija – žmogus nuolat bėga, lekia, dirba. Jis nuolat užsiėmęs ir neleidžia sau pailsėti. Ką daro žmogus, kuris rūko? Pauzę: išeina, palieka visus reikalus ir tiesiog ramiai pabūna su cigarete. Taip randamos kelios minutės poilsio. Jei žmogus nerūko, jam lyg ir nepatogu ilsėtis. Rūkymas tampa tarsi „legaliu“ pretekstu pailsėti. Iš esmės tuomet žmogui ne tiek reikia rūkyti, kiek pailsėti.

Dar vienas rūkimo pretekstas – rūkanti kompanija. Jei žmogų supa rūkantieji, jis nenori išsiskirti, būti „balta varna“. Žmogui, kuriam psichologiškai labai svarbu ką pagalvos kiti tai tampa didele kliūtimi. Be to, rūkantys pasikalba. Kur kitur pasikalbėsi, jei ne prie cigaretės? Jei trūksta komunikavimo, cigaretė tarsi tampa vienijančiu elementu.

Jaunimui – cigaretės – savarankiškumo, maišto ženklas. Leidžia įtvirtinti savo asmenybę: „Nesvarbu, ką sako tėvai“, aš geriau žinau kaip reikia gyventi. Kuo daugiau tėvai kartoja, kad rūkyti blogai, tuo labiau jis nori daryti savaip.

Variacijų gali būti daug. Tačiau rūkymas pats savaime nėra tai, kas laiko. Dažniausiai esmė yra psichologiniai momentai, slypintys „už kadro“. Ir jei jie nejudinami, su rūkymu kovoti labai sunku.
Visų pirma verta identifikuoti problemą - kodėl aš rūkau ? Nuo ko aš bėgu ir ką tai man duoda ? Tada pradėti šalinti psichologinę problemą ir kartu surasti kokiu kitu pozityvesniu būdu suteikti sau tai, ką gaunu iš rūkymo.

Psichologą dr. Marių Daugelavičių kalbino žurnalistė Gintarė Kaminskienė

Comments

Pinigų psichologija

11/11/2014

Comments

Kartais susimąstome, kodėl vieniems mūsų aplinkos žmonėms gyvenimas yra tiek palankus, kad juos nuolat aplanko arba niekada neapleidžia finansinė sėkmė. Kiti nuolatos guodžiasi, kad vos suduria galą su galu. Kas lemia tokius skirtumus? Kodėl vieni žmonės tarsi magnetas pinigus traukia, o kitiems nesiseka? Apie tai „Laisvalaikis“ kalbėjosi su psichologu Dr. Mariumi Daugelavičiumi.

Kas psichologiškai blokuoja pinigų atėjimą į mūsų gyvenimą?

Mūsų pinigų turėjimą arba neturėjimą dažniausiai nulemia dalykai, esantys mūsų galvoje. Pinigų aplinkui juk yra begalė, didžiuliai srautai. Tačiau vieni žmonės atsiveria tiems srautams, kiti nuo jų atsiriboja. Kiekvienas žmogus savo galvoje turi tam tikrus psichologinius įstatymus, kaip tie pinigai turi būti uždirbami, kokiu būdu, kaip jie turi ateiti, kaip su pinigais elgtis, kiek ir kada juos leisti ir t.t. Tai yra vidinės žmogaus nuostatos. Tie psichologiniai įsatymai pinigų atžvilgiu dažniausiai ir nėra labai pozityvūs. Tad jeigu žmogus tiems neigiamiems įstatymams leidžia įsigalėti visiškai, jis realybėje pasąmoningai apsistato barjerais ir pasąmoningai daro viską, kad tik tų pinigų neturėtų. Tai, kas yra mūsų galvoje, labai stipriai paveikia tai, kas vyksta mūsų gyvenime. Pasąmonė susiformuoja vaikystėje, paauglystėje ir taip pradeda veikti žmogų, o žmogus, pats to nesuprasdamas, pradeda vengti "blogio", kuris vadinasi pinigai.

Kodėl vieni žmonės visada turi pinigų, o kitiems amžinai jų trūksta?

Dažnai mūsų vidiniai įstatymai ar vidinės nuostatos pinigų klausimais būna neigiami. Tačiau jeigu tėvai ar jus supusi aplinka ir patirtis suformavo geras patirtis ir pozityvų požiūrį į pinigus, greičiausiai jūs barjerų pritraukti juos neturite. Tiesiog jus nuo vaikystės pasiekdavo pozityvi informacija pinigų atžvilgiu, kuri ir lėmė pasąmoningus, tačiau teisingus jūsų sprendimus ir finansinę sėkmę.

3 šaltiniai įstatymų, galvoje sukuriančių blokus pinigų atžvilgiu:

Šeima, tėvai
Prisiminkite, kaip tėvai elgėsi su pinigais, ką apie juos kalbėjo, kaip uždirbo. Gali būti, kad tėvai sakydavo, jog pinigai yra toks nešvarus dalykas ir geriau jau jų neturėti, kad turtingi žmonės yra negeri. Ir visos konotacijos, susijusios su pinigais, buvo neigiamos. Tad tokių tėvų vaikai pasąmoningai pradeda vengti bet kokio sąlyčio su pinigais ar bent jau didesnėmis jų sumomis.
Jeigu tėvai pinigus uždirbdavo sunkiu fiziniu darbu ir vaikas matė būtent tokį pinigų atėjimo modelį, ir pats automatiškai ieškosi būtent tokio darbo ir nepasinaudos galimybėmis kitaip uždirbti pinigus. Arba uždirbdamas pinigus lengvai , žmogus jaus kaltę ir pasąmoningai stengsis šių atsikratyti.

Aplinka, visuomenė, knygos
Filmuose ir knygose buvo apstu palyginimų, kad kapitalistas - kiaulė, spekuliantas - blogis, visokie buržujai, buožės ir panašiai. Pasakose taip pat jei turtuolis, tai ir sukčius. Tokie stereotipai prigijo ir visuomenėje, o ši juos dar labiau išplėtojo. Būdavo teigiama, kad iš principo visi turtingieji negeri.

Asmeninė žmogaus patirtis
Kai žmogui nepasiseka, neigiama patirtis į sąmonę įsismelkia greičiau nei teigiama, nes blogų dalykų visuomet labiau saugomės. Jeigu žmogus mėgino sukurti verslą ir verslas žlugo, gali būti, kad jis nusprendė likusią gyvenimo dalį praleisti kur nors ramiame kontoros kamputyje.

Mus psichologiškai riboja :

Negatyvios emocijos ir jausmai
Baimė ir saugumas yra du pagrindiniai psichologiniai momentai, kurie lemia pinigų buvimą arba nebuvimą. Augdami gauname visą pluoštą informacijos, ko reikia saugotis, kokių klaidų daryti negalima ir panašiai. Taip žmogus apsistato baimėmis, ir kuo daugiau tokių baimių, tuo dažniau žmogus gyvenime renkasi tik saugius variantus. O pinigų prasme, kaip ir investuojant, saugiausias variantas yra mažiausiai pelningas ir turintis mažiausiai potencialo.

Nežinomybės baimė
Kai reikia daryti tai, ko žmogus nežino arba nemoka, įsijungia baimė. Savisaugos instinktas. Tai galioja ir, tarkim, kalbant apie darbą, kai žmogui siūlomas aukštesnis postas, tačiau jis lieka dabartiniame, nes darbo specifika puikiai žinoma, aplinka saugi, psichologinių pavojų nėra.

Klaidos arba praradimo baimė
Mūsų visuomenėje žmonės labai bijo suklysti, nes už klaidas baudžiama. O ką nors daugiau pasiekti pavyksta tik eksperimentuojant. Tai reiškia, kad yra didelė rizika suklysti, prarasti tai, kas jau turima. Tuomet noras uždirbti būna mažesnis už baimę suklysti arba prarasti.

Sėkmės baimė
Jeigu žmogui labai pasiseks, jis viską turės, daugiau galės sau leisti, dažniau bus kitų dėmesio centre, daugiau valdžios ir jis išsiskirs iš minios. Čia viskas lyg mokyklos suole. Tas, kuris mokosi geriausiai, paprastai būna pavydo objektas ir patiria didžiausią spaudimą. Žmogus , kuris bijo išsiskirti iš kitų, būti „balta varna“, dažniausiai pradeda bijoti ir sėkmės.

Būdai peržengti psichologinius barjerus, kliudančius prisitraukti pinigus:

Rizika
Būtų labai sveika išmokti rizikuoti. Tiesa, būtų gerai, kad baimę žmogus įveiktų ir rizikuoti pratintųsi ne tada, kai kas nors verčia, o tada, kai pats to sąmoningai nori ir siekia. Juk mus riboja ne tiesioginė pinigų baimė, o jų uždirbimo būdai. Rizika turima omenyje ne ta, kuri sukelia pavojų gyvybei (pavojingai vairuoti, vaikščioti balkono turėklais), o darymas to, kas iššaukia vidinį diskomfortą ir leidžia išeiti už savo įpročių ribų

Suvokti vidinius įstatymus, patirtis
Nesuvoktų įstatymų pakeisti nepavyksta. Ramiai atsisėdus reikia gerai pagalvoti, ką jums reiškia pinigai, kokiu priimtinu būdu jie turi būti uždirbami, kaip su jais elgtis ir panašiai. Pravartu prisiminti, kaip jūsų tėvai elgėsi su pinigais, kaip juos leido arba taupė, kaip uždirbo, kiek juos sureikšmino. Padaręs tokią vidinių nuostatų analizę, žmogus turėtų suvokti, ką reikia keisti.

Afirmacija
Trumpas teiginys, kad jau dabar yra taip, kaip aš noriu, kad būtų. Viena galimų afirmacijų yra sau kartoti: „Aš esu turtingas ir laimingas“ arba „Pinigai yra gerai“. Tam, kad tuo patikėtumėte, turėtumėte apie tai pagalvoti 100 kartų per dieną, sakyti garsiai, užsirašyti į kalendorių, pasikabinti lapelį jums matomoje vietoje. Tokiu būdu į jūsų galvą po truputį kapsės pozityvi informacija apie pinigus ir išgyvendins senus, nusistovėjusius barjerus.

Pinigų simboliai
Daugelis kultūrų turi savo pinigų simbolius. Ne vienam turėtų būti žinomi kiniški pinigai, surišti raudonu kaspinėliu, kuriuos reikia nešiotis kišenėje arba piniginėje, kad jie visada būtų su mumis ir pritrauktų daugiau pinigų. Dar vienas simbolis - rupūžė, įsikandusi pinigėlį, aukso gabalėlis kišenėje ir tt. Ta simbolika mums primena, kad pinigai yra pozityvus dalykas, kad mes jiems atviri, gerai nusiteikę ir įleidžiame į savo gyvenimą, o ne blokuojame.

Pinigų srautai

Niekas nepasikeis vien dėl pasirašytos ant lapelio minties, kad esi turtingas ir laimingas. Reikia imtis veiksmų. Tam mums reikia suprasti, kas yra pinigų srauto kvadrantas. Jis parodo, kaip ateina pinigai iki mūsų. Šį pinigų srauto kvadranto modelį sukūrė amerikiečių mokslininkas Robertas Toru Kijosakis (Robert Toru Kiyosaki). Norint finansinio saugumo ir finansinės laisvės, iš pradžių reikėtų priklausyti daugiau nei vienam kvadratui. Darbuotojas gali būti ir specialistas, ir investuotojas (variantų gali būti įvairių). Idealiu atveju sėkmę pelnęs žmogus priklauso visiems keturiems kvadratams.

Pinigų strauto kvadrantas parodo, iš kokių šaltinių žmonės gauna pinigų. Yra keturios dalys:

Pirmasis kvadratas yra įvardijamas raide D - DARBUOTOJAS
Paprastai toks žmogus gauna pinigų iš vieno šaltinio. Tai yra iš savo darbdavio, kuris jam moka atlyginimą. Ir šiame šaltinyje pakelti, padidinti pinigų sumą yra labai sunku. Viena vertus, šis kvadratas atrodo pats saugiausias, nes jis siejamas su pastovumu, garantijomis, bet iš tikrųjų žmogų bet kada gali atleisti, firma gali bankrutuoti ir žmogus netenka visko. Taigi saugumo čia nėra jokio, nes žmogus nevaldo savo pinigų srautų.

Antras kvadratas - S - SPECIALISTAS
Tai yra žmogus, kuris gauna pinigų iš klientų, kuriems teikia vienokias ar kitokias paslaugas. Į šią kategoriją patenka ir visi laisvai samdomi specialistai. Šiame kvadrate pinigų srautas jau ateina tiesiogiai jums pagal tai, kiek darbo jūs padarote, kiek klientų turite, kiek tam laiko skiriate. Tai uždarbis ne iš vieno darbdavio, o iš daug klientų. Viena vertus, pajamos nėra pastovios, kita vertus, šias pajamas galima lengviau padidinti susiradus daugiau klientų ar padidinus paslaugų kainą.

Trečiasis kvadratas - V - VERSLININKAS
Šis skiriasi nuo S kvardato tuo, kas specialistas dirba pats sau, o verslininkas panaudoja kitų žmonių laiką ir energiją. Jam dirba kiti žmonės. Verslininkas kuria sistemą, kuri jį patį išlaisvina nuo būtinybės dirbti, bet garantuoja pajamas.

Ketvirtas kvadratas – I – INVESTUOTOJAS
Tai tas asmuo, kuris nekuria verslo, bet investuoja pinigus. Čia tinka posakis, kai „pinigai daro pinigus“, t.y. akcijos, obligacijos, fondai ir panašiai. Pinigai dirba už žmogų.

Su psichologu Dr. Mariumi Daugelavičiumi kalbėjo Ringailė Stulpinaitė

Comments

Apie rūkymą - kas slypi "už kadro" ?

Pinigų psichologija

Author

Archives

Categories