Apie naujųjų technologijų poveikį paauglio bei suaugusio žmogaus sąmonei bei atsakingą „žaisliukų“ naudojimą portalui "Pinigų karta"pasakoja psichologas Marius Daugelavičius:
Naujosios technologijos tam tikra prasme yra žaisliukai. O kiekvienas žmogus, nesvarbu, kiek jam bebūtų metų, viduje vis tiek lieka vaikas. Žmogus gali būti labai rimtas, suaugęs ir t.t., bet vaikas jame lieka. Ir ne tik lieka, bet ir nori pasireikšti – visai nesvarbu, kokia forma ir kokiu būdu.
Dažniausiai žmogus randa būdų šiam vaikui išreikšti. Gali skirtis tik žaisliukai, jų dydis ir kaina. Suaugusių, turtingų žmonių žaisliukai didesni, prabangesni, o paaugliams šią funkciją užima mp3 grotuvai, delniniai kompiuteriai, išmanieji telefonai ir panašūs daiktai. Būtent per juos, su jais žaisdami, jie realizuoja savyje slypintį vidinį vaiką.
Iš esmės čia nieko blogo nėra, bent jau iki tam tikros ribos. Bet jeigu tai virsta pagrindiniu žmogaus užsiėmimu, užgožiančiu visus kitus, jei nustelbia net galvojimą apie kitus, rimtesnius dalykus, kaip profesija, šeima, savirealizacija – tada šie žaisliukai tampa problema.
Naujosios technologijos yra geras ir naudingas dalykas. Kiekvienam žmogui sveika kartais su jomis pažaisti, bet peržengus ribą visa tai gali peraugti į priklausomybę. Tai gali virsti narkotiko analogu, kuomet žmogus tiesiog užsimiršta, atsijungia nuo tikrovės, pasineria į savo, iliuzijų pasaulį, kuriame nėra gyvenimiškų problemų. Ausinukas į ausis, akys įsmeigtos į išmanųjį telefoną arba į kompiuterio ekrane atvertą „Facebook“ – ir nebegirdime, nebematome to, kas iš tiesų vyksta aplinkui.
Šiame pasaulyje dingsta tai, kas nervina, netenkina, kelia diskomfortą ir problemas. Tuomet žmogus praranda motyvaciją spręsti realias problemas, užsiimti keliančiais diskomfortą reikalais. O didžiausia problema, kad visi neužbaigti darbai ir neįšspręstos problemos kaupiasi. Juo jų daugiau tikrovėje, juo labiau žmogui norisi lįsti į tą savo susikurtąjį pasaulį. Galiausiai taip užsidaro užburtas ratas.
Bet jei žmogus žaisliukus naudoja kartais, tik norėdamas atsipalaiduoti, pailsėti, pažaisti – tai yra sveikintina, mažina stresą, leidžia atsijungti, patenkinti vidinio vaiko poreikius. Jei to per daug, jei peržengiamos hobio ribos, žaisliukai pradeda trukdyti gyventi, žmogus nebeevoliucionuoja ir net apsikrovęs naujausiomis technologijomis pradeda atsilikti nuo gyvenimo.
Tėvams derėtų rūpintis, ką veikia jų vaikai, nes šie dalykai gundo ir vilioja. Jei vaikas nesidomi sportu, neturi hobių, interesų ar būrelių, labai tikėtina, kad tokį vaiką technologijos ir įtrauks į juodąją skylę. Tad tiesiog reikėtų suteikti vaikui alternatyvą realiame pasaulyje, surasti tai, kas jam galėtų būti iš tikrųjų įdomu.
Kalbant apie naująsias technologijas, jas reikėtų lyginti su peiliu. Priklausomai nuo to, kaip jas naudoji, gauni arba daugiau naudos, arba žalos. Juk visos technologijos gali palengvinti gyvenimą ir atlikti aibę įvairių funkcijų, bet tik tuomet, kai jomis tinkamai naudojamasi ir neleidžiama išsivystyti priklausomybei.
Pagarbiai,
Psichologas Marius Daugelavičius
Mob +370 659 18242
Naujosios technologijos tam tikra prasme yra žaisliukai. O kiekvienas žmogus, nesvarbu, kiek jam bebūtų metų, viduje vis tiek lieka vaikas. Žmogus gali būti labai rimtas, suaugęs ir t.t., bet vaikas jame lieka. Ir ne tik lieka, bet ir nori pasireikšti – visai nesvarbu, kokia forma ir kokiu būdu.
Dažniausiai žmogus randa būdų šiam vaikui išreikšti. Gali skirtis tik žaisliukai, jų dydis ir kaina. Suaugusių, turtingų žmonių žaisliukai didesni, prabangesni, o paaugliams šią funkciją užima mp3 grotuvai, delniniai kompiuteriai, išmanieji telefonai ir panašūs daiktai. Būtent per juos, su jais žaisdami, jie realizuoja savyje slypintį vidinį vaiką.
Iš esmės čia nieko blogo nėra, bent jau iki tam tikros ribos. Bet jeigu tai virsta pagrindiniu žmogaus užsiėmimu, užgožiančiu visus kitus, jei nustelbia net galvojimą apie kitus, rimtesnius dalykus, kaip profesija, šeima, savirealizacija – tada šie žaisliukai tampa problema.
Naujosios technologijos yra geras ir naudingas dalykas. Kiekvienam žmogui sveika kartais su jomis pažaisti, bet peržengus ribą visa tai gali peraugti į priklausomybę. Tai gali virsti narkotiko analogu, kuomet žmogus tiesiog užsimiršta, atsijungia nuo tikrovės, pasineria į savo, iliuzijų pasaulį, kuriame nėra gyvenimiškų problemų. Ausinukas į ausis, akys įsmeigtos į išmanųjį telefoną arba į kompiuterio ekrane atvertą „Facebook“ – ir nebegirdime, nebematome to, kas iš tiesų vyksta aplinkui.
Šiame pasaulyje dingsta tai, kas nervina, netenkina, kelia diskomfortą ir problemas. Tuomet žmogus praranda motyvaciją spręsti realias problemas, užsiimti keliančiais diskomfortą reikalais. O didžiausia problema, kad visi neužbaigti darbai ir neįšspręstos problemos kaupiasi. Juo jų daugiau tikrovėje, juo labiau žmogui norisi lįsti į tą savo susikurtąjį pasaulį. Galiausiai taip užsidaro užburtas ratas.
Bet jei žmogus žaisliukus naudoja kartais, tik norėdamas atsipalaiduoti, pailsėti, pažaisti – tai yra sveikintina, mažina stresą, leidžia atsijungti, patenkinti vidinio vaiko poreikius. Jei to per daug, jei peržengiamos hobio ribos, žaisliukai pradeda trukdyti gyventi, žmogus nebeevoliucionuoja ir net apsikrovęs naujausiomis technologijomis pradeda atsilikti nuo gyvenimo.
Tėvams derėtų rūpintis, ką veikia jų vaikai, nes šie dalykai gundo ir vilioja. Jei vaikas nesidomi sportu, neturi hobių, interesų ar būrelių, labai tikėtina, kad tokį vaiką technologijos ir įtrauks į juodąją skylę. Tad tiesiog reikėtų suteikti vaikui alternatyvą realiame pasaulyje, surasti tai, kas jam galėtų būti iš tikrųjų įdomu.
Kalbant apie naująsias technologijas, jas reikėtų lyginti su peiliu. Priklausomai nuo to, kaip jas naudoji, gauni arba daugiau naudos, arba žalos. Juk visos technologijos gali palengvinti gyvenimą ir atlikti aibę įvairių funkcijų, bet tik tuomet, kai jomis tinkamai naudojamasi ir neleidžiama išsivystyti priklausomybei.
Pagarbiai,
Psichologas Marius Daugelavičius
Mob +370 659 18242
RSS Feed