Tinginystė – kas tai, apsileidimas, liga ar sąmoningas pasirinkimas mėgautis gyvenimu, nepersistengiant ir nesiplėšant? Psichologo Mariaus Daugelavičiaus teigimu, po tinginyste slepiasi daug įdomių dalykų ir ne visada tai turėtų būti vertinama kaip kažkoks blogis.
Tingėjimas – ne tas pats, kas poilsis. Pasak psichologo, Mariaus Daugelavičiaus, žodis „tinginys“ paprastai vartojamas siekiant apibūdinti žmogų, kuris nenori kažko daryti. Tačiau neretai tai tėra patogi „etiketė“, po kuria pasislepia savyje susipainiojęs žmogus, arba tinginiu jį pavadina kiti, nesistengdami suprasti tikrųjų tingėjimo priežasčių. „Žodis „tinginys“ neretai tariamas iš aukšto ir paniekinančiai. Tačiau yra daug procesų, kurie gali slypėti po „tinginio“ sąvoka. Jų diapazonas platus. Tinginiu gali būti apšauktas žmogus, kuris paprasčiausiai mėgaujasi gyvenimu, kaip nesugadintas vaikas. Kitaip tariant, asmuo nenori draskytis, nes iš to nepatiria džiaugsmo, jam maloniau gulėti saulutėje, šildytis, taip gyvendamas jis laimingesnis. Tinginystei gali būti nurašomos ir įvairios depresijos formos. O iš tikrųjų tas vadinamas „tinginys“ ne tik kad nenori, bet jau ir nebegali nieko daryti, jo psichika, tarsi, paralyžiuota, jis neturi jėgų nei bendrauti, nei savimi pasirūpinti. Jėgų kažką daryti žmogus gali nebeturėti ir pervargęs, perdegęs ir dar būtų galima įvardinti daugybę po tinginyste pasislėpusių priežasčių“, - sako psichologas. Apžvelkime keletą jų išsamiau.
Tinginystė dėl motyvacijos nebuvimo
Gyvenime kartais darome daug dalykų, kurie mums nepatinka. Išsirenkame ne tą profesiją, įsidarbiname darbe, kuris mums ne prie širdies. Pradžioje dar rusena šiek tiek entuziazmo, o vėliau lieka tik kančia pro sukąstus dantis. Ne tik, kad nerodome iniciatyvos, bet sėdime kur nors tyliai kamputyje – kad tik mūsų niekas neužkliudytų, nieko nesinori daryti, nes pasąmoningai jaučiame, kad sėdime ne savo rogėse. „Motyvacijos stoka neretai perauga į tinginystę, žmogus nemato tikslo, kodėl viena ar kita turi daryti. Neretai būna, kad žmogui nemielas jo darbas, jis jaučia, kad ne tuo keliu pasuko, todėl nėra motyvacijos kažką daryti. Gal jo širdis visai į kitą pusę linksta. Dėl to jis nėra pilnai motyvuotas, gal kažkiek ir padirba, bet ugnelės nėra ir pilnai savo veiklai neatsiduoda. Tačiau žmogus gali būti labai didelis tinginys, bet jeigu dega jo namas, jis tikrai nebetingės ir imsis visų įmanomų priemonių, kad pats gelbėtųsi ir gaisrą gesintų. Kai atsiranda motyvacija, žmogus ima veikti. Iš vienos pusės yra „noras“ arba „reikia“, teigiama arba neigiama motyvacija, teigiama, kai jis sąmoningai nori kažką daryti, o neigiama, kai bijo, kad kažko nepadarius bus blogai“, - atskleidžia tingėjimo priežastis, susijusias su motyvacija, psichologas Marius Daugelavičius.
Tingėti verčia nesėkmės baimė
Būna, kad žmogus vis atideda kažkokius konkrečius darbus. Ar tai lygu tinginystei? „Kartais ką nors veikti trukdo baimė, kad nepasiseks. Taip dažniau nutinka kalbant apie kokią nors konkrečią veiklą. Lyg ir nori imtis žmogus kažkokios konkrečios veiklos, bet to nedaro, nes bijo, kad nepavyks, nepasitiki savimi. Dar kitais atvejais, kai žmogus vis atidėlioja darbus, reikėtų pasiaiškinti, ar dėl to nėra kaltas perfekcionizmas. Perfekcionistas paprastai nori viską padaryti tobulai, bet duotuoju momentu mato, kad šių darbų gerai neatliks. Tam tikrų darbų atidėliojimo priežastimi gali būti ir pernelyg ilgas susikaupusių darbų sąrašas, jų žmogus paprasčiausia nespėja atlikti ir, jei kažką gali atidėti, tai ir atideda vėlesniam laikui. Dar viena priežastimi gali būti tai, kad žmogus nuo didelio krūvio paprasčiausiai yra išsekęs, nebeturi energijos, todėl kažkuriuos darbus nustumia į šoną. Energijos gali nebūti dėl daugelio priežasčių – pradedant vitaminų trūkumu, dėl netinkamai organizuojamos rutinos, savalaikio nepasirūpinimo pasikrauti teigiama energija. Žmogų galima palyginti su telefonu, išsikrauna ir nebeveikia. Ar telefonas tinginys, ne, jį tiesiog reikia pakrauti. Taip gali nutikti žmonėms, kurie nuolat daro, tai ką reikia daryti, bet mažai mėgaujasi tuo, kas jiems smagu, kas pakrautų teigiamomis emocijomis. Ilgainiui pasijunta lyg būtų tuščiomis „baterijomis“ ar nusėdusiu „akumuliatoriumi“. Galima būtų tokį žmogų vadinti tinginiu, bet juk taip nėra“, - pastebi psichologas Marius Daugelavičius.
Todėl jei jūsų mintis užvaldo priežastinis ryšys - „nedarysiu to, nes man nepavyks“, protingiausia būtų sąmoningai įveikti šį barjerą. Juk neišmoksite piešti, jei nepaimsite teptuko į rankas ir nepabandysite, neišmoksite šokti, jei neperlipsite per save ir nestosite ant parketo pradėdamas šokti. Pirmieji bandymai niekada nebūna sklandūs, bet nenuleidus rankų, viskas pavyksta. O, kad šiems bandymams pakaktų energijos, laikas nuo laiko imkitės tos veiklos, kuri jums teikia malonumą, ir kurioje jau esate pasiekę puikių rezultatų, patirkite pasitenkinimą iš to, kas jau padaryta.
Parazitinė tinginystė
Yra žmonių, kurie patys nieko nedaro, nes kažkas už juos nuveikia visus darbus. Tokį žmogų kartais vadiname parazitu, jis puikiai geba manipuliuoti kitais. Kam kažką
daryti, jei visada atsiranda tas, kuris tai padaro už tave nieko neklausinėdamas. Tačiau, pasak psichologo Mariaus Daugelavičiaus, net parazitinė tinginystė turi savo priežastis. „Priežastys yra visur, niekas gamtoje ar pasaulyje nevyksta be priežasties. Klausimas, tik kokia ta priežastis. Parazitinė tinginystė atsiranda tada, kai už mus viską padaro kažkas kitas. Taip tėvai kartais elgiasi su vaikais. Kai viskas sutvarkyta, padaryta, kaip ir nebėra reikalo pačiam kažką daryt. Kartais žmogus ko nors imasi tik raginamas. Gal jis turėjo griežtus tėvus, kurie jį pernelyg spausdavo, todėl ir priprato ką nors daryti tik verčiamas, yra spaudimas – daro, nėra – nedaro. Būna, kad net spaudžiant kažką daryti, atsiranda pasipriešinimas, kyla tam tikras vidinis konfliktas. Todėl vien pasakymas, kad žmogus tinginys, neatskleidžia, kas po tuo gali slypėti“, - dėsto psichologas.
Tinginystė kaip organizmo apsauga
Tingėjimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip blogis, iš tikrųjų – ne visada. Kartais, pasak psichologo, tingėti naudinga. Tai labai praverčianti savybė, kai reikia atsipalaiduoti, ji veikia kaip apsauginis kūno mechanizmas. Kai žmogus sunkiai dirba, pats kūnas pats įjungia stabdžius. „Tingėjimas apsaugo žmogų, kad jis neperžengtų savo galimybių ribos. Beje, daugelis procesų, kurie vyksta, žmogui yra naudingi, kitaip nevyktų. Tingėti gali būti naudinga, kad žmogus nepervargtų, neperdegtų, kad nesikankintų. Kodėl tam tikrais patologiniais atvejais žmogus nieko nepajėgia daryti? Todėl, kad įsijungia biologiniai stabdžiai, kitaip, jei ir toliau prievartautų save, jis nusibaigtų. Tinginystė šiuo atveju organizmui naudinga. Ieškant paralelės, galima prisiminti, kas vyksta su elektra, kai pernelyg sukyla įtampa - išmuša saugiklius. Juk tada nekaltiname lemputės sakydami, kad ji tinginė, nes nustojo šviesti. Įsijungia apsauga, kad sistema neperdegtų. Žmoguje taip pat yra tokie „saugikliai“. Puikiai žinome, kad taip nutinka, kai žmogus persidirba ir susiduria su „perdegimo sindromu“, tuomet kyla natūrali atmetimo reakcija, jis nieko nebegali daryti, nėra noro. Negali sakyti, kad tai yra blogai. Šiuo atveju tingėti yra gerai. „Saugiklius“ organizmas išmeta tam, kad psichika būtų apsaugota nuo persitempimo“, - paaiškina pašnekovas.
Tokia „tinginyste“ dažniausiai suserga vadinamieji darboholikai – jų organizmas ima vengti intensyvios veiklos, reikalaudamas būtinos pertraukos. Tokia pertrauka reikia pasinaudoti.
Po tingėjimu gali slėptis depresija
Visiems būna gerų ir blogų dienų, kai nieko nesinori daryti. Tačiau kartais rankos nusvyra ilgam, žmogus nebenori su niekuo bendrauti, jis net nepajėgia pasirūpinti savimi, plaukų susišukuoti, tvarkingai apsirengti, jis jaučiasi pavargęs, išsekęs, jo nedomina tai, kas domino anksčiau, jis net jaučia nenorą gyventi. Galima įtarti, kad po tokiu „tingėjimu“ slepiasi rimta liga, depresija, ypač, jei anksčiau žmogus buvo aktyvus, turėjo įvairių veiklų. „Sunerimti reikia tada, kai energijos stoka, nenoras ir nebuvimas jėgų ką nors daryti tęsiasi 2-3 savaites. Tai, kas anksčiau teikdavo džiaugsmą, dabar nebeteikia, atsiranda miego sutrikimai, nuolatinis nerimas .Tai rodo, kad jau yra negeri procesai“, - atkreipia dėmesį pašnekovas.
Nenoras veikti gali būti susijęs ir su kitomis ligomis .Tingėjimu be reikalo galime apkaltinti žmogų, kenčiantį nuo somatinių ligų, kurios greičiausiai ir atima iš jo energiją. Tai gali būti Laimo liga, geležies stoka, tam tikros lėtinės ligos.
„Jeigu nenoras ką nors naudinga veikti užsitęsia, reikėtų nueiti pas gydytoją, pasitikrinti, ar to priežastimi nėra koks nors rimtas negalavimas. Jeigu rimtų ligų nėra, tada derėtų permąstyti, ar dėl tariamo tingėjimo nėra kaltas perfekcionizmas, perdegimas, ar nederėtų pasikrauti teigiama energija, pasitikrinti, kiek yra motyvacijos gyvenime ką nors daryti, ar darau tai tik dėl to, kad reikia, ar matau tame prasmę, kodėl ir kam darau, ar tai nuoširdžiai jūsų tikslai ir siekiamybės, nes jeigu yra vien „reikia“, tai anksčiau ar vėliau žmogus išsisems. Turi būti ir motyvacija, ir žmogus turi galėti bei norėti tai daryti. Galėjimą lemia vidiniai energijos resursai, energetinis balansas turėtų būti teigiamas. Kaip ir telefonas – veikia tada, kai nėra gedimų ir yra pakrautas, be abejo, ir programos turi būti tinkamos, be „virusų“. Žmogus panašiai – neturi sirgti, turi būti vedamas noro, o „programos“ jo galvoje turi dirbti skandžiai, be „virusų““, - sako psichologas Marius Daugelavičius.
Straipsnis atspausdintas leidinyje "Savaitė" 2021 m gegužės mėn.
Tingėjimas – ne tas pats, kas poilsis. Pasak psichologo, Mariaus Daugelavičiaus, žodis „tinginys“ paprastai vartojamas siekiant apibūdinti žmogų, kuris nenori kažko daryti. Tačiau neretai tai tėra patogi „etiketė“, po kuria pasislepia savyje susipainiojęs žmogus, arba tinginiu jį pavadina kiti, nesistengdami suprasti tikrųjų tingėjimo priežasčių. „Žodis „tinginys“ neretai tariamas iš aukšto ir paniekinančiai. Tačiau yra daug procesų, kurie gali slypėti po „tinginio“ sąvoka. Jų diapazonas platus. Tinginiu gali būti apšauktas žmogus, kuris paprasčiausiai mėgaujasi gyvenimu, kaip nesugadintas vaikas. Kitaip tariant, asmuo nenori draskytis, nes iš to nepatiria džiaugsmo, jam maloniau gulėti saulutėje, šildytis, taip gyvendamas jis laimingesnis. Tinginystei gali būti nurašomos ir įvairios depresijos formos. O iš tikrųjų tas vadinamas „tinginys“ ne tik kad nenori, bet jau ir nebegali nieko daryti, jo psichika, tarsi, paralyžiuota, jis neturi jėgų nei bendrauti, nei savimi pasirūpinti. Jėgų kažką daryti žmogus gali nebeturėti ir pervargęs, perdegęs ir dar būtų galima įvardinti daugybę po tinginyste pasislėpusių priežasčių“, - sako psichologas. Apžvelkime keletą jų išsamiau.
Tinginystė dėl motyvacijos nebuvimo
Gyvenime kartais darome daug dalykų, kurie mums nepatinka. Išsirenkame ne tą profesiją, įsidarbiname darbe, kuris mums ne prie širdies. Pradžioje dar rusena šiek tiek entuziazmo, o vėliau lieka tik kančia pro sukąstus dantis. Ne tik, kad nerodome iniciatyvos, bet sėdime kur nors tyliai kamputyje – kad tik mūsų niekas neužkliudytų, nieko nesinori daryti, nes pasąmoningai jaučiame, kad sėdime ne savo rogėse. „Motyvacijos stoka neretai perauga į tinginystę, žmogus nemato tikslo, kodėl viena ar kita turi daryti. Neretai būna, kad žmogui nemielas jo darbas, jis jaučia, kad ne tuo keliu pasuko, todėl nėra motyvacijos kažką daryti. Gal jo širdis visai į kitą pusę linksta. Dėl to jis nėra pilnai motyvuotas, gal kažkiek ir padirba, bet ugnelės nėra ir pilnai savo veiklai neatsiduoda. Tačiau žmogus gali būti labai didelis tinginys, bet jeigu dega jo namas, jis tikrai nebetingės ir imsis visų įmanomų priemonių, kad pats gelbėtųsi ir gaisrą gesintų. Kai atsiranda motyvacija, žmogus ima veikti. Iš vienos pusės yra „noras“ arba „reikia“, teigiama arba neigiama motyvacija, teigiama, kai jis sąmoningai nori kažką daryti, o neigiama, kai bijo, kad kažko nepadarius bus blogai“, - atskleidžia tingėjimo priežastis, susijusias su motyvacija, psichologas Marius Daugelavičius.
Tingėti verčia nesėkmės baimė
Būna, kad žmogus vis atideda kažkokius konkrečius darbus. Ar tai lygu tinginystei? „Kartais ką nors veikti trukdo baimė, kad nepasiseks. Taip dažniau nutinka kalbant apie kokią nors konkrečią veiklą. Lyg ir nori imtis žmogus kažkokios konkrečios veiklos, bet to nedaro, nes bijo, kad nepavyks, nepasitiki savimi. Dar kitais atvejais, kai žmogus vis atidėlioja darbus, reikėtų pasiaiškinti, ar dėl to nėra kaltas perfekcionizmas. Perfekcionistas paprastai nori viską padaryti tobulai, bet duotuoju momentu mato, kad šių darbų gerai neatliks. Tam tikrų darbų atidėliojimo priežastimi gali būti ir pernelyg ilgas susikaupusių darbų sąrašas, jų žmogus paprasčiausia nespėja atlikti ir, jei kažką gali atidėti, tai ir atideda vėlesniam laikui. Dar viena priežastimi gali būti tai, kad žmogus nuo didelio krūvio paprasčiausiai yra išsekęs, nebeturi energijos, todėl kažkuriuos darbus nustumia į šoną. Energijos gali nebūti dėl daugelio priežasčių – pradedant vitaminų trūkumu, dėl netinkamai organizuojamos rutinos, savalaikio nepasirūpinimo pasikrauti teigiama energija. Žmogų galima palyginti su telefonu, išsikrauna ir nebeveikia. Ar telefonas tinginys, ne, jį tiesiog reikia pakrauti. Taip gali nutikti žmonėms, kurie nuolat daro, tai ką reikia daryti, bet mažai mėgaujasi tuo, kas jiems smagu, kas pakrautų teigiamomis emocijomis. Ilgainiui pasijunta lyg būtų tuščiomis „baterijomis“ ar nusėdusiu „akumuliatoriumi“. Galima būtų tokį žmogų vadinti tinginiu, bet juk taip nėra“, - pastebi psichologas Marius Daugelavičius.
Todėl jei jūsų mintis užvaldo priežastinis ryšys - „nedarysiu to, nes man nepavyks“, protingiausia būtų sąmoningai įveikti šį barjerą. Juk neišmoksite piešti, jei nepaimsite teptuko į rankas ir nepabandysite, neišmoksite šokti, jei neperlipsite per save ir nestosite ant parketo pradėdamas šokti. Pirmieji bandymai niekada nebūna sklandūs, bet nenuleidus rankų, viskas pavyksta. O, kad šiems bandymams pakaktų energijos, laikas nuo laiko imkitės tos veiklos, kuri jums teikia malonumą, ir kurioje jau esate pasiekę puikių rezultatų, patirkite pasitenkinimą iš to, kas jau padaryta.
Parazitinė tinginystė
Yra žmonių, kurie patys nieko nedaro, nes kažkas už juos nuveikia visus darbus. Tokį žmogų kartais vadiname parazitu, jis puikiai geba manipuliuoti kitais. Kam kažką
daryti, jei visada atsiranda tas, kuris tai padaro už tave nieko neklausinėdamas. Tačiau, pasak psichologo Mariaus Daugelavičiaus, net parazitinė tinginystė turi savo priežastis. „Priežastys yra visur, niekas gamtoje ar pasaulyje nevyksta be priežasties. Klausimas, tik kokia ta priežastis. Parazitinė tinginystė atsiranda tada, kai už mus viską padaro kažkas kitas. Taip tėvai kartais elgiasi su vaikais. Kai viskas sutvarkyta, padaryta, kaip ir nebėra reikalo pačiam kažką daryt. Kartais žmogus ko nors imasi tik raginamas. Gal jis turėjo griežtus tėvus, kurie jį pernelyg spausdavo, todėl ir priprato ką nors daryti tik verčiamas, yra spaudimas – daro, nėra – nedaro. Būna, kad net spaudžiant kažką daryti, atsiranda pasipriešinimas, kyla tam tikras vidinis konfliktas. Todėl vien pasakymas, kad žmogus tinginys, neatskleidžia, kas po tuo gali slypėti“, - dėsto psichologas.
Tinginystė kaip organizmo apsauga
Tingėjimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip blogis, iš tikrųjų – ne visada. Kartais, pasak psichologo, tingėti naudinga. Tai labai praverčianti savybė, kai reikia atsipalaiduoti, ji veikia kaip apsauginis kūno mechanizmas. Kai žmogus sunkiai dirba, pats kūnas pats įjungia stabdžius. „Tingėjimas apsaugo žmogų, kad jis neperžengtų savo galimybių ribos. Beje, daugelis procesų, kurie vyksta, žmogui yra naudingi, kitaip nevyktų. Tingėti gali būti naudinga, kad žmogus nepervargtų, neperdegtų, kad nesikankintų. Kodėl tam tikrais patologiniais atvejais žmogus nieko nepajėgia daryti? Todėl, kad įsijungia biologiniai stabdžiai, kitaip, jei ir toliau prievartautų save, jis nusibaigtų. Tinginystė šiuo atveju organizmui naudinga. Ieškant paralelės, galima prisiminti, kas vyksta su elektra, kai pernelyg sukyla įtampa - išmuša saugiklius. Juk tada nekaltiname lemputės sakydami, kad ji tinginė, nes nustojo šviesti. Įsijungia apsauga, kad sistema neperdegtų. Žmoguje taip pat yra tokie „saugikliai“. Puikiai žinome, kad taip nutinka, kai žmogus persidirba ir susiduria su „perdegimo sindromu“, tuomet kyla natūrali atmetimo reakcija, jis nieko nebegali daryti, nėra noro. Negali sakyti, kad tai yra blogai. Šiuo atveju tingėti yra gerai. „Saugiklius“ organizmas išmeta tam, kad psichika būtų apsaugota nuo persitempimo“, - paaiškina pašnekovas.
Tokia „tinginyste“ dažniausiai suserga vadinamieji darboholikai – jų organizmas ima vengti intensyvios veiklos, reikalaudamas būtinos pertraukos. Tokia pertrauka reikia pasinaudoti.
Po tingėjimu gali slėptis depresija
Visiems būna gerų ir blogų dienų, kai nieko nesinori daryti. Tačiau kartais rankos nusvyra ilgam, žmogus nebenori su niekuo bendrauti, jis net nepajėgia pasirūpinti savimi, plaukų susišukuoti, tvarkingai apsirengti, jis jaučiasi pavargęs, išsekęs, jo nedomina tai, kas domino anksčiau, jis net jaučia nenorą gyventi. Galima įtarti, kad po tokiu „tingėjimu“ slepiasi rimta liga, depresija, ypač, jei anksčiau žmogus buvo aktyvus, turėjo įvairių veiklų. „Sunerimti reikia tada, kai energijos stoka, nenoras ir nebuvimas jėgų ką nors daryti tęsiasi 2-3 savaites. Tai, kas anksčiau teikdavo džiaugsmą, dabar nebeteikia, atsiranda miego sutrikimai, nuolatinis nerimas .Tai rodo, kad jau yra negeri procesai“, - atkreipia dėmesį pašnekovas.
Nenoras veikti gali būti susijęs ir su kitomis ligomis .Tingėjimu be reikalo galime apkaltinti žmogų, kenčiantį nuo somatinių ligų, kurios greičiausiai ir atima iš jo energiją. Tai gali būti Laimo liga, geležies stoka, tam tikros lėtinės ligos.
„Jeigu nenoras ką nors naudinga veikti užsitęsia, reikėtų nueiti pas gydytoją, pasitikrinti, ar to priežastimi nėra koks nors rimtas negalavimas. Jeigu rimtų ligų nėra, tada derėtų permąstyti, ar dėl tariamo tingėjimo nėra kaltas perfekcionizmas, perdegimas, ar nederėtų pasikrauti teigiama energija, pasitikrinti, kiek yra motyvacijos gyvenime ką nors daryti, ar darau tai tik dėl to, kad reikia, ar matau tame prasmę, kodėl ir kam darau, ar tai nuoširdžiai jūsų tikslai ir siekiamybės, nes jeigu yra vien „reikia“, tai anksčiau ar vėliau žmogus išsisems. Turi būti ir motyvacija, ir žmogus turi galėti bei norėti tai daryti. Galėjimą lemia vidiniai energijos resursai, energetinis balansas turėtų būti teigiamas. Kaip ir telefonas – veikia tada, kai nėra gedimų ir yra pakrautas, be abejo, ir programos turi būti tinkamos, be „virusų“. Žmogus panašiai – neturi sirgti, turi būti vedamas noro, o „programos“ jo galvoje turi dirbti skandžiai, be „virusų““, - sako psichologas Marius Daugelavičius.
Straipsnis atspausdintas leidinyje "Savaitė" 2021 m gegužės mėn.
RSS Feed