Kiekvienas žmogus turi pinigines pajamas, išlaidas, pajamų šaltinius ar gali patirti net finansinį bankrotą. Lygiai tokia pat sistema ir su energetika. „Mes iš kažkur jėgas imam, kažkur jas ir išleidžiam. Natūralu, kad tai yra ne tie patys šaltiniai“, - pokalbį apie žmogaus energijos vertę pradeda psichologas.
Žmogus turi energetines pajamas ir išlaidas
„Kai žmogus daro tai, ką reikia, jis jėgas eikvoja, nes reikia priverst save padaryti tai, ko nenori. Tokie darbai reikalauja žmogaus energijos. Ir kuo labiau jis nenori to daryt, tuo daugiau energijos jie „suvalgo“, – energetines išlaidas apibūdina pašnekovas ir pabrėžia, kad turint daug energijos išlaidų, būtinos ir jos pajamos: „Kai žmogus daro tai, kas jam patinka ir teikia malonumą, tokia veikla yra energetinės pajamos. Kai mes užsiimam mėgstama veikla – nepavargstam“.
Kada gresia energetinis bankrotas?
„Energetinis bankrotas – kai žmogus supranta, kad reikia kažką daryti, bet nieko nedaro, jėgų nėra. Žmogus išsekęs, įsitempęs, menkiausia smulkmena jį išmuša iš pusiausvyros, vyksta nuolatiniai konfliktai, vyrauja bloga nuotaika, žmogus lyg „perdegęs“. Toks sindromas nustatomas žmonėms, kurie daug dirba, o galiausiai dėl energijos stokos jau nebegali tęsti savo veiklos“, - dažną verslininką užklupusią situciją apibūdina dr. M. Daugelavičius.
„Kuo žmogus pareigingesnis, daro tai, ką reikia, tuo jis yra labiau gerbtinas žmogus. Tačiau taip jis save išeikvoja, nes daugybę darbų jam padaryti reikia. O ką daryti jis nori, tai niekam neįdomu. O tai yra nuolatinės žmogaus energijos išlaidos“, - įprastą „gero“ darbuotojo darbo dieną apibūdina psichologas M. Daugelavičius.
„Didžioji dalis žmonių mėgstamos veiklos turi nedaug. Todėl kai kurie žmonės vos atsikėlę ryte jau yra „energetiniai bankrotai“. Jie pagalvoja apie tai, ką reikia padaryti ir jiems visos jėgos dingsta“, - psichologas ragina po įtemptos veiklos atidėti net svarbius darbus, nes juos atlikti gali sektis kur kas sunkiau nei įprastai, o rezultatas tenkins mažiau nei tikimasi.
Svarbus jėgų balansas
Daugybę verslo susitikimų turintiems ir svarbius darbus bei sprendimus priimantiems žmonėms, pasak psichologo, reikia atgauti tiek jėgų, kiek jų išleidžiama. Jei taip nėra, nėra ir energijos balanso. „Minusinis balansas reiškia, kad žmogus nebejaučia malonumo darydamas tai, ką privalo. Jis po pusdienio pavargsta, jaučia nuolatinį nuovargį, nes dirbti reikia prisiversti. Tuomet reikia iš rezervo paimti jėgų.“ O rezerve, anot psichologo, jų vis mažėja.
Kur yra energijos šaltiniai?
Psichologas dr. M. Daugelavičius pasakoja, kad kiekvienam žmogui energijos šaltinis yra vis kitur. „Yra žmonių, kuriems namuose yra daug problemų, todėl parėjus namo visos jėgos dingsta. Kitas žmogus grįžta ir jei jam gera būti šeimoje, tada jis tų jėgų pasisemia iš šeimos. Tai yra klausimas, kiek žmogui yra gera toje erdvėje. Jeigu jam gera, tai jis pasisems iš to jėgų. O jei toje srityje jam yra daug problemų, daug prievartos, žodžio „reikia“ ir mažai „noriu“, mažai savirealizacijos, tai ta veikla ir erdvė jį išsunkia“, - pasakoja psichologas. Pasak jo, svarbu mėgstamos veiklos nepaversti rutina, kuri vėliau jėgas ne duotų, o atimtų. „Sakoma, nori užmušt hobį, padaryk jį darbu“, - patvirtina psichologas.
Energetiškai stiprus = turtingas
„Žmonės, kurie yra paklusnūs ir kurie daro tik tai, ką reikia, niekada nebus energetiškai stiprūs. Nes jie visai nerealizuoja savęs kaip asmenybės, nedaro to, ką nori daryti. O kuo daugiau žmogus daro tai, ką nori, kas jam patinka, tuo labiau jis yra stiprus“, - dėsto dr. M. Dugelavičius. Psichologas patikslina, kad tik tie, kurie turi daug energijos, subalansuoja jos pajamas ir išlaidas, gali sėkmingai kopti karjeros keliu. „Tie, kurie sukuria didelius verslus, dažniausiai būna energetiškai stiprūs. Jie nesitaiksto prie aplinkybių, o padaro taip, kad jos klostytųsi pagal juos. Jie yra stipresni ir dažnai daugiau pasiekę už kitus, todėl gali gyventi pagal save. Tokie yra turtingi žmonės. Jei jie nebūtų energetiškai stiprūs, negalėtų turėti tokio verslo“, - pabaigoje sėkmingus verslininkus apibūdina psichologas dr. M. Daugelavičius.
Psichologą dr. Marių Daugelavičių kalbino bznstart.lt